Parlamentaras, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius viešai iškėlė idėją baudas už greičio viršijimą vairuotojams nustatyti pagal gaunamas jų pajamas.
Tokią mintį patys lietuviai pasitiko dvejopai – apklausus daugiau nei tūkstantį gyventojų, vienos ryškios pozicijos nebuvo. Savo ruožtu LRT.lt kalbinti ekspertai neneigia: siūloma idėja nėra bloga, tačiau tam, kad ji būtų veiksminga, visų pirma, reikia sutvarkyti iki šiol veikiančią sistemą.
Siūlo sekti užsienio šalių pavyzdžiu
Praktika už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus skirti baudas pagal gaunamas pažeidėjo pajamas nėra nauja. Minėta nuobaudų sistema jau taikoma Šveicarijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse.
Štai iki šiol rekordininku laikomas švedas, kuris Šveicarijoje už greičio viršijimą nubaustas 650 tūkst. eurų bauda, taip pat konfiskuotas jo prabangus apie 200 tūkst. eurų vertės automobilis „Mercedes-Benz SLS AMG“.
Pasak D. Griškevičiaus, Lietuvoje tokia įgyvendinta idėja taip pat galėtų pasitarnauti pažabojant greičio viršytojus. Vien pernai Lietuvos kelių policijos tarnyba užfiksavo daugiau nei 760 tūkst. greičio viršijimo atvejų.
„Tai efektyviau atgrasytų didesnes pajamas gaunančius asmenis nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes dabar poros šimtų eurų bauda nevienodai nubaudžia ir 1 000 ir 10 000 eurų uždirbančius žmones“, – tikino parlamentaras.
Gyventojų nuomonės išsiskyrė
Iškeldamas minėtą idėją D. Griškevičius internete taip pat patalpino apklausą bei paragino gyventojus išsakyti nuomonę. Viešoji konsultacija iš viso sulaukė 1 052 balsų ir, apklausos platformos duomenimis, pasižymėjo gana aukštu reprezentatyvumo lygiu.
„Visuomenės nuomonė šiuo klausimu nėra vienareikšmiška. 43 proc. respondentų siūlymui pritaria: 19 proc. sutinka, kad KET baudos turėtų būti nustatomos pagal pažeidėjų pajamas, o 24 proc. mano, kad visos baudos, tarp jų ir KET, turėtų būti skiriamos remiantis gaunamomis pajamomis. 38 proc. tokiai idėjai nepritaria, 13 proc. mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama išduotų baudų surinkimui, o ne didinimui“, – vardijo parlamentaras.
Išsakyti respondentų komentarai paaiškina tokį nuomonių išsiskyrimą. Dalis jų teigė, kad KET pažeidėjams, gaunantiems dideles pajamas, dabar skiriamos baudos yra daugiau simbolinės ir neatgraso nuo pažeidimų, todėl keliamą idėją palaiko. Tuo metu kiti apklaustieji abejojo, ar mažas pajamas gaunantiems asmenims tai neatvertų Pandoros skrynios bei nepaskatintų dar labiau viršyti greitį.
Pirmiausia – namų darbai
LRT.lt kalbintas saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas minėtą D. Griškevičiaus idėją vertina palankiai. Visgi pašnekovas teigia, kad norint, jog ji būtų veiksminga, visų pirma, reikėtų sutvarkyti dabartinę baudų išieškojimo sistemą.
„Pati idėja nėra bloga, bet kyla klausimas, ar esame tam tinkamai pasiruošę ir ją įgyvendinsime. Nes ambicijos gali būti didelės. Labai svarbu atsakyti į klausimą, ar turime tinkamą duomenų bazę, kurioje būtų tiksliai įvardijamos gyventojo generuojamos pajamos. Taip pat reikia pasižiūrėti, kaip veikia Lietuvos baudų mechanizmas, ar jis veiksnus. Neabejoju, kad didelės dalies baudų apskritai neišieškome iš pažeidėjų“, – svarstė A. Pakėnas.
Pašnekovas Lietuvoje pasigenda ir efektyvesnės vairuotojo kontrolės bei jų patraukimo atsakomybėn už padarytus KET pažeidimus. A. Pakėno nuomone, tik užtikrinus bausmės neišvengiamumo principą, Seimo nario iškelta idėja gali duoti laukiamų rezultatų.
„Svarbu užtikrinti, kad jei vairuotojas padarė pažeidimą, jis tikrai sumokėtų baudą. Ir, mano nuomone, net jei bauda būtų nedidelė, tarkime, 10 eurų, o pažeidėjas kasdien viršys greitį bei tokią sumą mokės, tai vis tiek bus skausminga. O kada pažeidėjas moka 10 eurų per 10 metų, natūralu, jog tai neturi jokio efekto“, – įsitikinęs saugaus eismo ekspertas.
Gali prieštarauti Konstitucijai
Advokatas, „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Vytautas Kaklys LRT.lt taip pat antrino, kad Seimo nario idėja baudų dydį už KET pažeidimus nustatyti nuo pažeidėjo pajamų yra logiškai suprantama, kadangi pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) vienas iš administracinės nuobaudos tikslų yra atgrasyti asmenis nuo nusižengimų darymo ir juos paveikti, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.
„Vis dėlto Konstitucija nustato visų asmenų lygybės principą. Šis konstitucinis principas taip pat yra esminis ANK principas, nusakantis, kad įstatymui, teismui, kitiems viešojo administravimo subjektams visi administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra lygūs. Taigi, šiuo atveju susiduriama su dviejų interesų konfliktu. Kas svarbiau: ar atgrasymas nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ar visų asmenų lygybės principas?“ – retoriškai klausė teisininkas.
Visgi, anot pašnekovo, svarstyklės turėtų svirti į konstitucinio visų asmenų lygybės principo pusę, nes visi asmenys prieš valdžios institucijas privalo būti lygūs, žiūrint ir per uždirbamų pajamų prizmę.
„Tačiau klausimas dėl asmenų atgrasymo nuo naujų pažeidimų darymo taip pat turėtų būti sprendžiamas. Problema yra bendra, t. y. turėtų būti užtikrinamas ne tik didesnes pajamas turinčių asmenų atgrasymas, bet apskritai visų asmenų atgrasymas. Juk ne tik daugiau uždirbantys asmenys pakartotinai daro pažeidimus. ANK turėtų būti nukreiptas į visus potencialius pažeidėjus, o ne tik į daugiau uždirbančius“, – tikino V. Kaklys.
Reikėtų atgrasyti nuo pažeidimų kartojimo
Paklaustas, kokios galėtų būti alternatyvos, neprieštaraujančios visų asmenų lygybės principui, teisininkas svarstė, kad nepavyzdingus vairuotojus nuo pakartotinių pažeidimų atgrasytų nuobaudų griežtinimas, pakartotinių nusižengimų reguliavimo peržiūra, įvertinant, ar būtų galima už trečią ir vėlesnį pažeidimą bausti dar griežčiau nei už antrą.
„Dabar pagal įstatymą antras pažeidimas ir bet kuris kitas vėlesnis yra lygūs. Asmenų supratimas, kad už kiekvieną pakartotinį pažeidimą bus baudžiama vis griežčiau, neabejotinai padėtų atgrasyti nuo pažeidimų darymo. Tikslas atgrasyti taip pat galėtų būti pasiektas vykdant stipresnę pažeidimų nustatymo kontrolę, mažinant nebaudžiamo „vis tiek manęs nepagaus“ aspektą“, – LRT.lt kalbėjo V. Kaklys.
